Henry Lazarus Gaidis: kolekcionavimas kaip gyvenimo aistra

Henry Lazarus Gaidis/ S. Samsono nuotr.
JAV lietuvių bendruomenės narys, žinomas kolekcininkas ir karo istorijos entuziastas, Vilniaus miesto mecenatas Henry Lazarus Gaidis dalijasi savo unikalia gyvenimo istorija bei ryšiais su Lietuva. Jo sukaupta vertinga karinių artefaktų kolekcija atspindi gilų prisirišimą prie Lietuvos istorijos, kurios dalį padovanojo Lietuvai. Interviu atskleidžia jo šeimos šaknis, kolekcijos pradžią ir neįkainojamą indėlį į Lietuvos kultūros paveldą.

Kaip prasidėjo Jūsų kolekcijos istorija? Kada pajutote norą rinkti tokio pobūdžio daiktus ir kokia buvo pradžia?

Nepamenu, kada nebūčiau buvęs kolekcionierius. Kolekcionavimas tikrai prasidėjo dar vaikystėje, kai tėvai padovanojo keletą senų amerikietiškų monetų, kurias jie gaudavo iš savo baro verslo veiklos. Ši pradžia man atvėrė duris į platesnį pasaulį – pasaulį, kuriame daiktai turi savo istoriją, kur kiekvienas daiktas gali pasakoti savo unikalų pasakojimą.

Mano šeima turėjo gilias šaknis lietuvių bendruomenėje Baltimorėje. Visi keturi mano seneliai buvo gimę Lietuvoje ir atvyko į JAV prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apsigyveno lietuvių bendruomenėje. Mano tėvai taip pat buvo aktyvūs bendruomenėje ir versle. Augant toje aplinkoje, karo relikvijos, parsivežtos Antrojo pasaulinio karo veteranų, visada buvo šalia. Kai mano tėvas grįžo iš karo, jis atsivežė su savimi nemažai karo suvenyrų, o aš greitai užsikabinau už kolekcionavimo.

Kolekcionavimas tapo mano gyvenimo aistra. Buvau sužavėtas lietuvių istorijos ir karinių artefaktų, kurie reprezentavo Lietuvos kovas ir nepriklausomybės siekius. Pradėjau domėtis ne tik daiktais, bet ir istorijomis už jų – nuo vaikystės šis susidomėjimas tik stiprėjo. Jau būdamas suaugęs, kai studijavau Merilendo universitete ir dirbau savo šeimos bare, kolekcionavimas man tapo vienu svarbiausių laisvalaikio užsiėmimų. Vėliau, kai kaip leitenantas Prancūzijoje tarnavau JAV karinių oro pajėgų oro policijos eskadrilėje, priskirtoje NATO pajėgoms, mano aistra tik dar labiau išaugo, ypač kai gavau galimybę tyrinėti ir įsigyti įvairių karo relikvijų.

Kokie eksponatai iš Jūsų kolekcijos Jums atrodo patys vertingiausi ar įdomiausi?

Vertingiausi eksponatai yra tie, kurie turi neįkainojamą istoriją. Vienas įspūdingiausių mano kolekcijos eksponatų yra Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava, kuri buvo naudojama laive „Smetona“. Tai yra vienintelė išlikusi originali Lietuvos karinio jūrų laivyno vėliava, todėl jos vertė neapskaičiuojama – tokie daiktai niekada nepasirodo rinkoje. Kaip ir daugelis kitų mano kolekcijos eksponatų, ši vėliava reprezentuoja labai svarbią Lietuvos istorijos dalį.

Turiu ir kitų unikalių eksponatų, tokių kaip prieškario Lietuvos karinių dekoracijų, kurios retkarčiais pasirodo aukcionuose ir parduodamos už dideles sumas. Tačiau mano kolekcijoje esantys eksponatai dažnai susiję su garsiais Lietuvos asmenimis ar įvykiais, todėl jų vertė dar didesnė. Pavyzdžiui, turiu nemažą šaunamųjų ginklų kolekciją iš prieškario Lietuvos laikotarpio, kuri, manau, nustebintų net Lietuvos karo muziejų.

Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją, kuri, mano nuomone, yra tokia pat svarbi kaip ir pats objektas. Dažnai istorija, susijusi su objektu, gali padvigubinti ar net patrigubinti jo vertę. Mano kolekcija yra gyvas liudijimas apie Lietuvos karius, kovojusius už šalies laisvę, ir man didžiulė garbė, kad galiu šią istoriją perduoti ateities kartoms.

Kada ir kaip nusprendėte savo kolekciją padovanoti Lietuvai?

Sprendimas dovanoti kolekciją atėjo po ilgų metų apmąstymų ir įsitraukimo į lietuvių bendruomenės veiklą. Iš pradžių kolekcija buvo rodoma Baltimorės lietuvių renginiuose, festivaliuose, o vėliau ir Vašingtone, net Lietuvos konsulate bei ambasadoje. Laikui bėgant, tapo aišku, kad ši kolekcija yra daugiau nei tik mano aistra – ji tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi.

Dovanoti kolekciją nusprendžiau po žmonos mirties. Mano dukra, iš pradžių skeptiškai vertinusi šį sprendimą, ilgainiui suprato, kad tai yra mano būdas įamžinti Lietuvos istoriją. Mano šeima jau lankėsi Lietuvoje ir suprato šio sprendimo svarbą. Kolekcija turi būti ten, kur ji gali būti prieinama ir naudinga žmonėms, o Lietuva yra ta vieta, kuriai, mano įsitikinimu, ji priklauso.

Papasakokite apie savo veiklą JAV lietuvių bendruomenėje ir Baltimorės lietuvių muziejuje.

Mano veikla JAV lietuvių bendruomenėje prasidėjo po to, kai išėjau į pensiją iš FTB 1997 m. Nors galėjau aktyviau įsitraukti ir anksčiau, tarnyba kariuomenėje bei darbas FTB ribojo galimybes. Tačiau po pensijos greitai įsitraukiau į Amerikos lietuvių tarybos veiklą ir tapau vienu iš trijų jos atstovų, dalyvaujančių Jungtinės Amerikos Baltų Tautų komiteto veikloje. Šis komitetas palaiko ryšius su JAV vyriausybe, Baltijos šalių ambasadomis bei JAV institucijomis, siekdamas užtikrinti bendradarbiavimą ir abipusius interesus.

Taip pat jau daugiau nei 20 metų esu aktyvus Baltimorės lietuvių muziejaus veikloje. Turiu ilgametę patirtį dokumentuojant ir saugant lietuvišką paveldą, ypač karo istorijos srityje. Mano straipsniai apie lietuviškas karines dekoracijas bei istoriją yra publikuojami įvairiuose lietuvių ir amerikiečių leidiniuose. Ši veikla leidžia man išlaikyti gyvą ryšį su Lietuva ir jos istorija, net gyvenant už Atlanto.

KITI POKALBIAI