Architektūrinio paveldo puoselėtojai K. Banys ir P. Gaidamavičius: savo projektais keliame lietuvių savimonę

Besidomintiems architektūra ir paveldu, verslininkai ir visuomenininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius yra gerai žinomi įspūdingus tarpukario interjerus ir istorijas atkūrusių „Art Deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų Kaune steigėjai. Abu vyrai džiaugiasi, kad vykdant mylimą veiklą gali prisidėti prie kultūrinės raidos puoselėjimo Lietuvoje.

Požiūris į mecenatystę pasikeitė

Verslininkai bei visuomenininkai pabrėžia, kad vienas be kito nei vieno projekto nebūtų įgyvendinę – tik tarpusavio diskusijose išsigrynindavo visi jų sprendimai. Kalbėdami apie mecenatystę jie  sako, kad kiekvienas savęs turėtų paklausti: ką galėtų duoti visuomenei?

„Yra žmonių, kuriems atrodo, kad visuomenė jiems yra skolinga, o mums atrodo – atvirkščiai. Kuo daugiau kiekvienas duosime, tuo labiau visi kartu būsime turtingesni. Niekada neplanavome tapti filantropais, bet kitą vertus, niekada neturėjome ir plano nei „Art Deco“, nei Amsterdamo mokyklos muziejams įsteigti, negalvojome ir kad Kaimelio dvarą įsigysime. Darome tai, kas mums labai patinka, be ko negalime gyventi. Taip jau nutiko, kad tai pasidarė įdomu ir aktualu žmonėms“, – sako K. Banys.

Abu vyrai džiaugiasi, kad per architektūrą, paveldą gali kelti visuomenės savivertę, auginti meilę tėvynei, prisidėti prie kultūros raidos, kuri yra itin svarbi valstybei. Tai, anot verslininkų, pagrindinis jų tikslas.

Architektūra pradėjo domėtis dar paauglystėje

Architektūra K. Banys susidomėjo dar paauglystėje. Tuo laiku, kai jam rodėsi, kad visuomenė jį atstumia ir nesupranta, užuovėją jis rasdavo Kauno senamiesčio kiemeliuose, bromuose ir fasaduose. Tarpukario architektūra jam jau tada pasirodė įdomiausia, labiausiai įtraukianti.

P. Gaidamavičių ši sfera taip pat anksti sužavėjo. Tiesa, tuo metu labiausiai jį domino šiuolaikinė architektūra. Iki kol, kaip pats pasakoja, 2014-aiais, kartu su Karoliu nuėjo į vieną tarpukario butą Kaune. Abu vyrai tvirtina – būtent tada jų galvose įvyko „sprogimas“.

Dužo žinios apie Lietuvos istoriją, tai, jog visi esame kilę iš kaimo. Pasirodo, kažkas, gyvenęs prieš šimtą metų, turėjo elektrinius mygtukus personalui pasikviesti, stumdomas duris, kurias tik filmuose matydavom. Pasijutome tame bute kaip Niujorke“, – pasakoja P. Gaidamavičius.

Būtent po šio apsilankymo, prieš dešimtmetį, jie ir nusprendė įsigyti savo pirmąjį tarpukario butą.

„Pirmąjį butą Gedimino gatvėje pirkome norėdami įsitikinti, ar tarpukaris tikrai buvo toks gražus, kaip amžininkai byloja. Mums pavyko atkurti autentišką, su originaliu išplanavimu butą. Kai apie jį spaudoje pasirodė straipsnis, mums pradėjo rašyti žmonės, klausdami, ar gali ateiti tą butą apžiūrėti. Na, ir jie ėjo, ėjo, baldų ir kitų objektų kolekcija vis didėjo… Taip netyčia gimė „Art Deco“ muziejus“, – pasakoja K. Banys.

Įkurti muziejus įkvėpė ne patys butai, o juose gyvenusių žmonių istorijos

Tuo tarpu, antrajame įsigytame tarpukario bute Vytauto prospekte jie planavo gyventi patys, bet viskas pasikeitė atradus, koks jis įspūdingas ir kiek daug jame yra įdomių istorijų.

„Sakyčiau, kad muziejai išsivystė ne tiek mūsų, kiek visuomenės įsitraukimo dėka. Pirmieji svečiai rodė smalsumą, susidomėjimą, išsakydavo savo klausimus, kritiką, pastabas, taip padėdami sukurti patyriminės ekskursijos programą. Muziejai privatūs, bet juos išugdė svečiai. Išėjo tokie socialiniai projektai-mainai“, – teigia K. Banys.

Pasak jų, „Art Deco“ muziejaus pastatas „pasakoja“ apie laisvamanybę, o Amsterdamo mokyklos muziejus iškėlė žydų, Holokausto temą. Didžioji dalis to namo gyventojų buvo žydai, nužudyti Holokausto metu, tik keletui pavyko išsigelbėti.

Naujausias projektas – byloja apie laisvę

Napoleono iš baudžiavos išvaduoti ir netrukus dėl savo sumanumo praturtėję žmonės iš Benedikto Tiškevičiaus nusipirko žemes ir pasistatė dvarą, kurį visai neseniai Karolis ir Petras taip pat įsigijo. Tai, anot jų, yra dar viena vieta, bylojanti apie laisvę ir apie kiekvieną žmogų, kuriame slypi daug galimybių.

„Pradėjus vykdyti šiuo projektus pasidarė daug aiškiau, kad istorijoje nėra vien tik juoda-balta, o jos herojai tik geri ar blogi. Atsirado daugiau suvokimo, laisvės, pagarbos. Pasidarė lengviau būti dabartyje. Dabar gyvename prasmingiau, įdomiau, apsupti grožio – norime, kad šiuos dalykus patirtų ir lietuviai“, –  sako K. Banys.  

KITI POKALBIAI